Energetikos rinkos apžvalga: „Vilniaus energija“ skirta 600 tūkst. Eur bauda

VKEKK skyrė UAB „Vilniaus energija“ 600 tūkst. Eur baudą už informacijos nepateikimą atliekant bendrovės 2012–2014 m. reguliuojamos veiklos patikrinimą, siekiant įsitikinti teisingu sąnaudų paskirstymu tarp reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos bei kitų vykdomų komercinių veiklų. Išsamiau

VKEKK priėmė sprendimą derinti papildomą 18 mln. Eur investicijų projekto tarpsisteminės jungties Lietuva–Švedija sumą – iš viso 223,12 mln. Eur. Tarpsisteminės jungties Lietuva–Švedija darbų faktinės vertės augimui didžiausią įtaką turėjo poreikis kabelio apsaugai (9,86 mln. Eur). Povandeninio kabelio įgilinimas yra būtinas, kad būtų išvengta kabelio nutraukimo ar kitų pažeidimų. Išsamiau

VKEKK, įgyvendindama Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimo nuostatas, priėmė sprendimą pakeisti 2015 m. spalio mėn. nustatytą elektros energijos rinkos kainą – 2016 metų elektros energijos rinkos kaina yra 4,17 ct/kWh, t. y. 0,10 ct/kWh mažesnė nei buvo nustatyta. Išsamiau

Pakeistas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 12 dalis ir 13 dalis, susijusias su integruotomis į pastatą saulės šviesos energijos elektrinėmis. Išsamiau

Praėjusią savaitę, gruodžio 14-20 d., elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 42,6 EUR/MWh. Palyginti su ankstesne savaite, kaina pakilo beveik 6 proc., o palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kaina buvo 4 proc. mažesnė. Praėjusią savaitę Lietuva importavo 72 proc. suvartotos elektros, 53 proc. elektros importuota iš Šiaurės šalių, 3 proc. iš Lenkijos ir likusi dalis – iš trečiųjų šalių. Per bandomuoju režimu veikiančią „LitPol Link“ jungtį, dažniausiai paskutinėmis paros valandomis, kai kainos abiejų šalių rinkose susilygindavo, Lietuva eksportuodavo elektrą į Lenkiją. Dieną elektros kaina Lenkijoje yra mažesnė nei Lietuvoje, todėl, esant jungties pralaidumui, elektra importuojama į Lietuvą. Išsamiau

„EPSO-G“ energetikos įmonių grupė baigia pirmąjį valdymo tobulinimo etapą. Gruodžio 17 d. įregistruoti nauji „EPSO-G“ įstatai, parengti pagal pažangiausias tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Naujieji įstatai yra pagrindinis dokumentas, kuris sudaro sąlygas efektyviau valdyti ir kontroliuoti valstybei priklausantį turtą. Išsamiau

Europos Komisija pateikė išvadas, dėl globalinio atšilimo. Jose pateikiami tolesni žingsniai, kurie buvo aptarti ir suderinti Paryžiaus COP21 suvažiavime. Išsamiau

5,4 mln. eurų – tokia suma skirta studijai, susijusiai su BalticConnector dujų naftotiekiui tarp Estijos ir Suomijos. BalticConector bus pirmasis naftotiekis jungiantis Estiją ir Suomiją ir bus reikšmingas Baltijos regiono energetiniam saugumui. Išsamiau

Gruodžio 22 d. Europos investicinis bankas (EIB) pasirašė paskolos sutartį dėl 160 mln. Eur, kuria bus finansuojami nauji dujų naftotiekių įrengimo projektai Ispanijoje. Išsamiau

Vokietijos konkurencijos tarnyba (Bundeskartellamt) pritarė „Gazprom“ Europos partnerių planams įsigyti dalį „Nord Stream“ projekto, skelbiama tarnybos pareiškime. Sprendimas, priimtas gruodžio 18 d., leidžia bendrovėms E.ON, „Shell“, „BASF/Wintershall“, OMV ir „Engie“ įsigyti 10 proc. dujotiekio statybos projekto dalį. Išsamiau

Strateginiu ir istoriniu pasiekimu pavadintas šią savaitę įvykęs elektros jungčių „LitPol Link“ ir „NordBalt“ įjungimas. Lietuva elektros tiltais nuo šiol susieta su Lenkija ir Švedija. Tai, po Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, dar vienas žingsnis energetinės nepriklausomybės link. Tačiau ir toliau išlieka svarbiausias darbas – sinchronizuoti Lietuvos elektros tinklą su Vakarų Europos tinklu. O čia reikia susitarti visoms trims Baltijos valstybėms ir Lenkija. Kol kas tokio susitarimo nėra, laikas jau ima spausti, o politikos analitikai netgi pastebi, kad po 25-erių nepriklausomybės metų Baltijos valstybių negalima pavadinti regionu, dirbančiu kartu ir siekiančiu bendrų tikslų. Išsamiau

Gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Lietuvos dujos“ ketina iki 2025 metų į gamtinių dujų skirstomąjį tinklą investuoti 141 mln. Eur. Tokie planai išdėstyti bendrovės parengtame dešimties metų investicijų plane. Daugiausiai bus investuojama į skirstymo sistemos plėtrą, skirstomųjų dujotiekių rekonstravimą bei nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemų modernizavimą. Išsamiau

UAB „Haupas“, vienintelė gamtinių dujų tiekėja Druskininkams, miesto savivaldybei pasiūlė daugiau nei tris kartus didesnę kainą 2016 m. nei ji buvo šiais metais. Vietoje maždaug 30–40 Eur/MWh, naujoji kaina siekia 115 Eur/MWh. Didžiąją naujosios kainos dalį sudaro išlaidos dujų tiekimui. Mažėjant gamtinių dujų vartojimui Druskininkuose (dėl šilumos ūkio perėjimo prie biokuro miestui tereikia 1 mln. kub. m gamtinių dujų per metus, palyginti su 17 mln. kub. m kuomet buvo tiesiamas dujotiekis) dujų transportavimo dujotiekiu kaštai yra paskirstomi mažesniam dujų kiekiui. Miestas tokio pasiūlymo nepriima ir antradienį atstovai atvyks į Energetikos ministeriją ieškoti sprendimų iš susidariusios padėties. Išsamiau

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *


7 − 2 =

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>